Renginys pradėtas, pristatant "Spinter" tyrimą apie socialinės atsakomybės suvokimą piliečio akimis. Įdomi statistika: dėl ĮSA aspekto produktą ar paslaugą visada renkasi vos 6 proc. Lietuvos gyventojų, kartais tą daro 16 proc. respondentų, o net 20 proc. teigia neprisimenantys, ar socialinis atsakingumas turėjo įtakos renkantis prekę ar paslaugas. Tyrimo metu paaiškėjo, kad socialinės atsakomybės poreikis yra didesnis tarp aukštesnį išsilavinimą turinčių miesto gyventojų, manančių, kad tai yra civilizacijos pasiekimas. Apie ĮSA yra girdėję trečdalis Lietuvos gyventojų. Net 43 proc. respondentų mano, kad ĮSA yra tik reklamos būdas, 30 proc. - mada. Tuo tarpu su teiginiu, jog ĮSA atkreipia vartotojo dėmesį, sutiko 43 proc. respondentų. Išvada akivaizdi - ĮSA pas mus vis dar ne būtinybė, o tik mada...
Pranešėjai iš Danijos Orhuso universiteto pristatė Skandinavijos viešbučių socialinės atsakomybės programas. Akcentuota, kad ĮSA padeda krizinių situacijų valdymui, didina darbuotojų motyvaciją ir pritraukia jaunus darbuotojus (angl. terminas employer branding involvement). Taikant socialinės atsakomybės strategijas versle, yra naudinga užtikrinti, kad klientas rinkdamasis paslaugą būtų savaime socialiai atsakingas ir tai būtų lengva ir patogu daryti. Tokiu būdu pagerėja bendradarbiavimas su aplinka, žymiai sutaupoma energijos resursų, gaunami simboliniai rezultatai - geresnė reputacija. Dar danų pranešėjai pabrėžė, kad ĮSA ne visada yra komunikacijos klausimas, kartais veiksmai pasako daugiau už save, kai gera patirtis perduodama iš lūpų į lūpas (word of mouth).
