Išsaugok daugiau nei degalus

Dar kartą užsukus į degalinę, vis dažniau susimąstome, kiek ir už kiek pilsimės degalų. Negali ir spėti pagalvoti, kaip dar būtų įmanoma pabėgti nuo kasdien besikandžiojančių kainų.
Padėti ar tapti geresniais savo vartotojų akyse bando ir patys degalų pardavėjai. Tiesa, ne mažindami kainas, o dalindami patarimus kaip sumažinti automobilio kuro sąnaudas.
Štai Europos naftos pramonės asociacijos kartu su Europos Komisija iniciatyva EUROPIA skatina vairuotojus pradėti taupyti degalus, vairuojant ekonomiškiau.
Projekto svetainėje pateikiama 10 vaizdingų patarimų, kurie skatina atkreipti dėmesį ir motyvuoja saugoti aplinką, taupant degalus. Geriausiai visą idėją apibendrina dešimtasis patarimas, jog efektyviausiai taupysime degalus ir mažinsime transporto spūstis tik tuomet, kai dirbdami ar poilsiaudami dalinsimės automobiliu su kitais. Tačiau, ar mes pasiruošę taupyti ne tik kurą :) ???

Atsakingo elgesio zona

Neseniai "Verslo žinios" pakvietė įmones prisijungti prie "Atsakingo elgesio zonos" projekto >>>.
Kreipimesi vadovai kviečiami imtis iniciatyvos ir savo biurus paskelbti ta vieta, kurioje rūpestingai rūšiuojamos visos kasdieninės biuro veiklos atliekos. Iš esmės projekto dalyviai motyvuojami tuo, kad jų socialiai atsakinga iniciatyva prisidės prie bendrovės įvaizdžio kūrimo, skatins klientų lojalumą ir pasitenkinimą. Įdomiausia, kad už rūšiavimo iniciatyvą žadamas ne tik nemokamas atliekų išvežimas, bet ir galimos išmokos. Deja, tiksliau apie tai projekto svetainėje neužsimenama.
Projekto partneriai ir dabartiniai dalyviai yra jau kažkiek nuveikusios įmonės socialinės atsakomybės srityje, arba bent bandančios savo filosofiją pakreipti žaliąja kryptimi. Norisi tikėti, kad šiam projektui pavyks pritraukti ir naujų bei šviežių įmonių vardų, kurios rimtai nusiteiks mažus pokyčius ekologijos srityje pradėti visų pirma nuo savęs.

Draugiškas vairuotojas

Ką tik startavo dar vienas gražus bendros socialinės atsakomybės projektas "O kas už vairo? Draugiškas vairuotojas".
Privati draudimo bendrovė bendradarbiaudama su keliomis valstybinėmis institucijomis, stengsis pagerinti Lietuvos vairuotojų ne tik vairavimo, bet ir bendravimo kultūrą.
Neslėpsiu, jog apsilankius projekto tinklapyje, pati idėja tikrai "užkabina". Svarbiausia, kad privačių įmonių noras palaikyti tokias kampanijas staigiai neišgaruotų, prisidėjus keletą pliusių prie savo reputacijos, o būtų nuoširdus noras prisidėti prie teigiamų visuomenės pokyčių.

Ar egzistuoja atsakingas verslas be atsakingo vartotojo?

Vartotojas nuolat susiduria su įmonių komunikuojama socialine atsakomybe, tačiau įdomiausia, kiek šiai įtaigai mes pasiduodame. Lietuvos įmonės, kalbėdamos apie savo socialinę atsakomybę, retai akcentuoja vartotojų pasitenkinimą ar paslaugų kokybę. Tokiais atvejais paaiškėja, kad, pavyzdžiui, net apie 63 proc. Lietuvos vartotojų nuolaidos yra nepasiekiamos, nes susiduriama su klaidinančia reklama. Neretai, taikant tiesioginę rinkodarą, yra pažeidžiama asmens duomenų apsauga. Visgi vartotojas ir tokiais atvejais dažniausiai lieka pasyvus ir renkasi tiesiog pigesnę ir gražesnę prekę. Vadinasi, šiandien mus dar užtenka tiek, kiek mums siūlo pardavėjas, o jo socialinė atsakomybė lieka kažkur šalia reklaminės žinutės...

Socialinė atsakomybė - Rytai ir Vakarai

Šiemet kasmetinė ryšių su visuomene specialistų konferencija "PR formos 08" buvo skirta socialinės atsakomybės tendencijoms apžvelgti. Nors dauguma konferencijos pranešėjų nenustebino originaliomis idėjomis, socialinės atsakomybės diskurso skirtumai tarp Rytų ir Vakarų išryškėjo. Akivaizdu, kad Vakaruose ĮSA suprantama kaip koncepcija, integruota visose įmonės veiklose, tuo tarpu pranešėjai iš Rytų (Baltarusijos, Rusijos) įmonių socialinę atsakomybę akcentavo kaip labiau neatsiejamą nuo ryšių su visuomene dalį.
Renginys pradėtas, pristatant "Spinter" tyrimą apie socialinės atsakomybės suvokimą piliečio akimis. Įdomi statistika: dėl ĮSA aspekto produktą ar paslaugą visada renkasi vos 6 proc. Lietuvos gyventojų, kartais tą daro 16 proc. respondentų, o net 20 proc. teigia neprisimenantys, ar socialinis atsakingumas turėjo įtakos renkantis prekę ar paslaugas. Tyrimo metu paaiškėjo, kad socialinės atsakomybės poreikis yra didesnis tarp aukštesnį išsilavinimą turinčių miesto gyventojų, manančių, kad tai yra civilizacijos pasiekimas. Apie ĮSA yra girdėję trečdalis Lietuvos gyventojų. Net 43 proc. respondentų mano, kad ĮSA yra tik reklamos būdas, 30 proc. - mada. Tuo tarpu su teiginiu, jog ĮSA atkreipia vartotojo dėmesį, sutiko 43 proc. respondentų. Išvada akivaizdi - ĮSA pas mus vis dar ne būtinybė, o tik mada...
Pranešėjai iš Danijos Orhuso universiteto pristatė Skandinavijos viešbučių socialinės atsakomybės programas. Akcentuota, kad ĮSA padeda krizinių situacijų valdymui, didina darbuotojų motyvaciją ir pritraukia jaunus darbuotojus (angl. terminas employer branding involvement). Taikant socialinės atsakomybės strategijas versle, yra naudinga užtikrinti, kad klientas rinkdamasis paslaugą būtų savaime socialiai atsakingas ir tai būtų lengva ir patogu daryti. Tokiu būdu pagerėja bendradarbiavimas su aplinka, žymiai sutaupoma energijos resursų, gaunami simboliniai rezultatai - geresnė reputacija. Dar danų pranešėjai pabrėžė, kad ĮSA ne visada yra komunikacijos klausimas, kartais veiksmai pasako daugiau už save, kai gera patirtis perduodama iš lūpų į lūpas (word of mouth).

Pagarba ir vertybės

Pagarba ir vertybės yra ĮSA pagrindas - tokios mintys nuskamba vis dažniau, apibendrinant diskusijas ĮSA tema. Pabrėžiama, kad ĮSA turi koncentruotis ne į įmonės įvaizdį, o į visuomenės interesą. Dar daugiau, jeigu vykdoma ĮSA politika nebus tikima įmonės viduje, darbuotojai nepasitikės įmone ir jos vertybėmis, tuomet iš deklaruojamos socialinės atsakomybės liks tik viešieji ryšiai, kurie tokiu atveju atneš daugiau žalos negu naudos. Įmonės viduje svarbiausia, kad visos veiklos būtų suderintos, nes ĮSA yra integruota koncepcija visose įmonės veiklose.
Vertybės yra skirtingos kiekvienoje kultūroje. Kas nepriimtina Vakarų kultūroje, gali būti įprasta Rytuose. Pavyzdžiui, verslo etika yra svarbi socialinės atsakomybės dalis. Tai yra pagarba tiekėjams, klientams, darbuotojams ir visai aplinkai. Ar įmonė būdama socialiai atsakinga savoje šalyje, gali būti laikoma tokia ir kitos kultūros šalyse, kuriose vertybės suprantamos kitaip?

"Žalia" įmonė

Būti "žalia" įmone, reiškia rūpintis aplinka ir ekologija. Tai vis populiaresnė ir svarbesnė tema įmonių viduje ir jas supančioje visuomenėje. Vienose šalyse, kur ĮSA tradicijos gilesnės, galima kalbėti apie buvimo 'žaliu" svarbumą, tuo tarpu tokiose šalyse, kur tik susipažįstama su ĮSA sąvoka, kalbama daugiau apie 'žalios" sąvokos populiarumą.
Jeigu įmonė skelbiasi esanti 'žalia", tai kaip efektyviausiai tokią žinutę pranešti ne tik visuomenei, bet visų pirma ją išplatinti įmonės viduje? Darbuotojų įsitraukimas ir realus palaikymas yra pirmas ir svarbiausias žingsnis įgyvendinant 'žalios" įmonės strategiją. Norint tai pasiekti, reiktų pradėti nuo vidinio tyrimo organizacijoje, esminių vertybių aplinkosaugos atžvilgiu. Susimąstykite: ar darbuotojams svarbu ir patogu savo įmonėje taupyti popierių, energijos išteklius? Ar būti "žaliu" man kaip darbuotojui yra naudinga? Kodėl tai yra svarbu mano įmonei, jos klientams, partneriams, akcininkams?